E t n o g r a f i j o s skyriaus fondai
Nalšios muziejaus etnografijos skyriaus fondus sudaro 3500 eksponatų (šifras IE-istorija,etnografija). Dalis eksponatų priskirti prie istorijos skyriaus, 2000 – etnografijos rinkiniui.
Etnografijos grupės eksponatai išskirstyti sekančiai:
1. Technika;
2. Vaizduojamoji dailė;
3. Taikomoji dailė;
4. Etninė kultūra.

Technikos rinkinį sudaro 52 pavieniai eksponatai, originalai. Tai fotoaparatai, radijo imtuvai, patefonai ir gramofonai, spausdinimo mašinėlės, siuvimo mašinos, virtuvės, žemės ūkio mašinos, apšvietimo technika (žibalinės, karbitinės lempos), staklės. Senesni ir įdomesni šie technikos rinkinio eksponatai : 1933 m. radijo imtuvas, pagamintas mokinio H.Urbanaičio (IE-513), patefonai (IE-1466,1470,1649), žibaliniai žibintai (IE-1573,2983), 1901 m. malūnėlis kavai malti ir kt.
Vaizduojamosios dailės vienintelis eksponatas – M.Munkačio tapytas paveikslas "Piršlybos" (XIX a. II pusė).
Taikomosios dailės rinkinį sudaro : keramikos, porceliano, metalo grupės bei baldai.
Etninės kultūros rinkinių fondas yra gausiausias ir klasifikuojamas : namų apyvokos daiktai, baldai, darbo įrankiai, tautodailė ir audiniai-drabužiai. Seniausi bei įdomiausi Nalšios muziejuje etninės kultūros rinkinyje saugomi daiktai : 1825 m. pagamintos akėčios (IE-40), pintos iš kadagio šakų ir šaknų, 1861 m. žagrė (IE 2368), pagaminta Matuko iš Matukų kaimo. Taip pat unikalūs namų apyvokos daiktai: 1840m. neštuvai vandeniui nešioti (IE-44), 1890 m. lazda kisieliui maišyti (IE –67), 1920 m. samtis vandeniui į puodus krosnyje pilti (IE-36), 1943 m. ratelis katilams stumti į krosnį (IE-1953) ir kt.

Įdomus varinių puodų lobis, (IE-2263-2275), kurį surado J.Oleškevičienė 1976 m. po obelimi.
Fonduose gausu įrankių, kurie naudojami linų pluoštui išdirbti. Tai verpimo rateliai, krijeliai, vytuvai, lankčiai, bruktuvės, verpstukai, verpstės. Senas ir retas ratelis šeivoms trinti (IE-463,1946).
Etnografijos skyriaus fonduose saugoma ir indai, prietaisai pieno produktams gaminti. Atskiros grupės žvejybos prietaisų, muzikinių instrumentų.
Senas sodiečių verslas – bitininkystė. Senas ir įdomus narvelis bičių motinėlei sugauti ir laikyti (IE-2532), 1925 m., šaukštas bičių motinėlei paimti (IE-3282).
Akį traukia jau išnykęs lovelis vaikams maitinti (IE-626, 632)., lopšys (IE-1529).
Gausiausia yra audinių-drabužių kolekcija, kurią sudaro 462 nėriniai, mezginiai, 243 užvalkalai, gūnios, juostos, 158 lovatiesės, 4 paklodės, 36 staltiesės, 155 rankšluosčiai ir 263 drabužiai.
XIX-XX a.pr. mūsų krašto lovatiesėms būdingos šviesiai pilkos, mėlynos, melsvai žalios, baltai-geltonos, juodai-geltonos spalvos ir jų deriniai.
Iš pakulinių lovatiesių seniausios: 1912 m. dvinytė (IE-974), keturnytės 1917 m. (IE-2495), 1918 m. (IE-2496), 1925 m. (IE-1499) ir kt.
Muziejuje saugomos ir kitos, medvilninės, vilnonės, keturnytės 1929 m. (IE-112), 1939 m. (IE-2647, 2646), 1910 m.(IE-607), šešianytės 1884 m.(IE-103), aštuonianytės 1893 m. (IE-101), 1910 m. (IE-1069), devynianytė 1906 m. (IE-818), dešimtnytės 1965 m. (IE-1177, 1178,1301,1207), dvilaknytės 1935 m. (IE-3031), 1940 m. (IE-2404), šešiolikanytė 1963 m. (IE-1189) lovatiesės.
Seniausios paklodės visos šešiolikanytės, XIX a. vidurio ir pabaigos (IE-891,269,569,102).
Seniausi rankšluosčiai – lininiai, XIX a. Jie ilgi ir siauri, siuvinėti raudonais medvilniniais siūlais, keturnyčiai (IE-108,172,1103), aštuonianyčiai (IE-147,107,3016,263,571,229), dvylikanyčiai 1880 m. (IE-3017), 1891 m. (IE-526). XX a. rakšluosčiai nebe tokie ilgi ir siauri, jų raštai geometriniai, taip pat augalinai ir gyvuliniai motyvai. Jų yra aštuonianyčių (IE-963, 2974, 2903, 281, 1894, 2634), dešimtnyčių (IE-1393, 2371, 3033, 2912), dvyliknyčių (IE-3032, 529), šešiolikanyčių (IE-867,125, 1179, 1180, 2664, 1725, 1726) bei rinktinių (IE-153, 3035).
Fonduose pamatysime 1944 m. (IE-169), 1947 m. (IE-175) moteriškus tautinius kostiumus. Kasdieniams drabužiams, mar6kiniams, vyrų kelnėms buvo naudojamas pakulinis, lininis audeklas (IE-1172, 1170, 1169, 1757). Iš jų pasiūti XIX a. pr. moteriški marškiniai (IE-164, 896, 984, 1164), sijonai (IE-165 ( 1855 m.), 141, 137), sermėgos (IE-1138, 1143, 2280, 2279).
Fonduose yra ir senų nėrinių, naudotų prie paklodžių, rankšluosčių, užvalkalų.
Drabužius žmonės laikė kraičio skryniose (IE-1388, 1147). Muziejuje yra retas 1890 m. krepšis kraičiui, pintas iš vytelių su rankena (IE-2810), 1805 m. kraičiukas skarelėms, siūlams susidėti, pintas iš lazdyno šakų ir vytelių (IE-58).
Atskira grupė – liaudies meno eksponatai : tapyba, skulptūra, keramika.
Kaip atskirą kolekciją galima išskirti ir kraštotyrininko Ignoto Šilkinio (1891-1979)1958 m. Nalšios muziejui perduotą 135 etnografinių, muziejinę vertę turinčių daiktų. Tai XIX a. pr. – XX a. pab. Kubilėliai, loveliai vaikams maitinti, kraičiukai, kastuvai, žagrė, piestelės, šaudyklės, geldos, ir t.t.
[ PAGRINDINIS PUSLAPIS ] [ MUZIEJAUS ISTORIJA ] [ ARCHEOLOGIJOS SKYRIUS ] [ APIE ARCHEOLOGIJOS FONDUS ] [ GAMTOS SKYRIUS ] [ APIE GAMTOS FONDUS ] [ ISTORIJOS SKYRIUS ] [ APIE ISTORIJOS FONDUS ] [ ETNOGRAFIJOS SKYRIUS ] [ APIE ETNOGRAFIJOS FONDUS ]
[ www.nalsia.lt ]