Nalšios muziejaus etnografijos skyriuje parodyti mūsų krašto amatai ir verslai. Čia galima pamatyti nuo spragilų, piestų, girnų, kraitelių, linų apdirbimo kelio iki darbščias krašto moteris apibūdinančių nuostabių nėrinių ir audinių.
Etnografijos ekspozicijoje parodyti 394 eksponatai.
Ekspoziciją pradedame nuo žemdirbystės skyrelio. Lankytoją supažindiname su įvairiais įrankiais, pradedant javų kūlimo, baigiant ližėmis duonai kepti.
Istorijos skyriaus laikinoji ekspozicija skirstoma į keletą temų. Ekspozicijos pradžioje lankytojai supažindinami su Švenčionių miesto istorija 19 – 20 a. Tyrinėtojai Švenčionių vardą sieja su senovės lietuvių šventviete. Kalbiniais duomenimis pavadinimas Švenčionys kilmė turėtų būti susijusi su Šventu ežeru ar Šventės upe.
Sunku išsaugoti gyvosios gamtos turtus, bet tai būtina. Gamta formavosi tūkstantmečius, todėl privalome išsaugoti ateities kartoms.
Švenčionių rajono teritorija užima 1692 kv.km plotą. Didžiausias turtas — miškai. Jie užima 53% rajono teritorijos. 87,6% miškų užima pušynai. Švenčionių krašte tyvuliuoja 286 ežerai. Didžiausias yra Kretuono ežeras, jame yra 6 salos, kurias labai mėgsta paukščiai. Pro rajoną teka švariausia upė Lietuvoje — Žeimena.
1945 m. įsikūrus Švenčionių kraštotyros muziejui, vieni iš pirmųjų eksponatų jame buvo įvairūs archeologinai daiktai, daugiausia gyventojų atnešti akmens ir žalvario amžių kirvukai, keramikos šukės iš piliakalnių.
Archeologijos skyriaus eksponatai, kolekcijos buvo papildomos įvairių archeologinių laikotarpių stacionarių tyrinėjimų, vykdomų Švenčionių rajone, metu, pavienius daiktus atnešdavo ir rajono gyventojai.
